Liaukitės išsisukinėję nuo evoliucijos užduočių
 Sanat Kumara
 2009m. birželio 20d.
 AŠ ESU Sanat Kumara, vėl atėjęs pas jus šią dieną. Aš laimingas, kad turiu galimybę duoti laiškus Žemės žmonijai. Ne visada mums suteikiama tokia galimybė. Todėl, kad situacija Žemėje keičiasi ir individų sąmonė pernelyg linkusi pokyčiams.
 Šiandieną aš atėjau, kad duočiau jums laišką apie tai, kas vyksta planetoje. Daugelis iš jūsų stebėdami situaciją aplink jus fiziniame plane, susimąsto, kas gi vyksta. Rodosi viskas lyg ir įprasta, bet vis gi kažkaip neapčiuopiamai pasikeitė. Be to, daugeliui iš jūsų atrodo, jog visas pasaulis išprotėjo. Ir tai bus netoli nuo tiesos. 
 Iš tikrųjų, mes tikėjomės didesnių žmonių sąmonės pasikeitimų. Mes tikėjomės didesnės galimybės bendradarbiauti, kai pradėjome dirbti per mūsų pasiuntinį Rusijoje. Ir nustebę dabar stebime liūdną Amerikos patirtį. Rusų žmonės nuėjo tuo pačiu keliu. Jie stebisi laiškais, į juos žiūri kaip į keistenybę, mūsų laiškai ir mūsų Mokymas jų sąmonę užima ne daugiau, nei tas laikas, kuris reikalingas diktavimo perskaitymui.
 Deja, kol kas mes negavome to, ko tikėjomės. Mes nematome pasiruošimo bendradarbiauti. Mes nematome tų individų, kurie tiek įsigilino į mūsų Mokymą, jog pasiruošę paaukoti viską, ką jie turi, pačią gyvybę paaukoti tam, kad jų nesavanaudiškas tarnavimas Žemės planetos evoliucijoms galėtų apsukti daugelio planetoje gyvenančių žmonių sąmonę į Dieviškosios Tiesos pažinimo pusę.
 Mes supratome, jog mūsų viltys eilinį kartą nepasiteisino. Mes vėl susidūrėme su žmogiškosios sąmonės tingumu ir nenuspėjamumu. Ką gi, mes gavome savo pamokas ir mes pasiruošę eiti toliau evoliucinio vystymosi keliu. Jums lieka viltis, bet tam, kad ši viltis būtų įgyvendinta, jums būtina labai gerai susimąstyti apie tai, ar viską jūs darote taip, kaip turėtumėte daryti. 
 Kadangi situacija planetoje kaista, mes neturime daugiau laiko per daug ir ilgai kalbėti. Mes remiamės tuo Mokymu, kuris jau duotas. Ir tam, kad tęstumėte judėjimą, jums būtina kiekvieną savo gyvenimo dieną pašvęsti savo sąmonės pakeitimui. Aš labai gerai suprantu ir suvokiu, jog jūs pasinėrę į iliuziją, ir kiekvieną dieną iliuzija vis stiprėja. 
 Supraskite ir jūs mus. Mes nerimaujame ir rūpinamės kiekvienos sielos, kuri dar miega, bet per sapnus girdi mūsų šauksmą, mūsų įtikinėjimus ir mūsų Mokymą, išgelbėjimu. Jūs dar negalite atskirti, ar tai, ką iš mūsų girdite, yra jūsų sapno tęsinys, ar tai jau yra Naujos Dienos garsai.
 Tačiau mes tenkinamės mažu: jūs mus girdite ir tai jau džiugina.
 Niekada nenustokite siekti. Niekada neleiskite iliuzijai visiškai pasiglemžti jūsų sąmonės.
 Aš neprarandu vilties ir įtikinėju visas kosmines tarybas, kad Žemės planetos žmonija sugeba eiti evoliuciniu vystymosi keliu. 
 Tačiau laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Aš jums nepasakysiu tų terminų, kurie svarstomi, ir įvykių, kurie ateis, datų. Kam jums tai žinoti?
 Tiems, kas miegojo, neturės jokios reikšmės tai, kas įvyks. Tiems, kas pažadinti, jiems niekas negresia. 
 Pasiliko tie nedaugelis, kurie girdi mano žodžius lyg per sapną ir iš karto apie juos pamiršta po mano laiško skaitymo. 
 Bet ir jums aš terminų nepasakysiu. Todėl, kad laikas neturi jokios reikšmės, jei nesugebėsite įvaldyti savo sąmonės pakeitimo dabar. 
 Aš atėjau, kad priminčiau jums apie tai, jog dabar nuo kiekvieno iš jūsų, kas yra įsikūnijime, labai daug kas, jei nepasakyti viskas, priklauso.
 Liaukitės išsisukinėję nuo evoliucijos užduočių, liaukitės slapstytis kampuose ir slapčiomis žaisti vaikiškus žaidimus. Jūs jau peraugote visas įmanomas ribas, kai buvo būtina įsisavinti mūsų Mokymą. 
 Dabar visiškai atsakingai turiu jums pasakyti, jog visas pasaulis, jo likimas priklauso nuo tų nedaugelio, kurie atėjo į įsikūnijimą būtent šiuo laiku su atitinkama misija ir užduotimi ir taip įniko į iliuzijos žaidimus, jog praleido visus tam skirtus terminus. Ir mes stovime prieš būtinybę arba perkelti terminus arba prievarta priversti jus prabusti iš sapno.
 Kiekvieną kartą mes sakome ir perspėjame, ir kiekvieną kartą jūsų sąmonė atsisako tikėti, jog viskas labai rimta. Tegul šis mano laiškas privers jus nors neilgam atverti akis ir pamatyti tą pavojų, kuris gresia žmonijai, jeigu ji to nedaugelio, kurie specialiai tam atėjo į įsikūnijimą, vardu, nesugebės padaryti tai, kas reikalinga pagal Kosminį Įstatymą daryti dabar. O dabar reikia įrodyti, kad žmonija sugeba bendradarbiauti su Aukščiausiais Pasauliais. Jog žmonija gali ir nori vystytis bei eiti kylančiu evoliucinio vystymosi keliu.
 Viską aš jums sakau atvirai ir sąžiningai todėl, kad prisiėmiau atsakomybę už Žemės žmoniją. Aš ir toliau jus žadinsiu ir versiu prabusti tol, kol jūs šito nepadarysite. 
 Jūs negalite įsivaizduoti, kaip man sunku įtikinti Didžiąją Centrinę Saulę tuo, kad žmonijai reikia dar trupučio laiko ir dar trupučio energijos. Labai gaila, jog jūs negalite įvertinti ir suprasti to rūpesčio bei globos, kuriuos dabar jums suteikia jūsų vyresnieji broliai ir seserys, Pakylėtieji Valdovai. 
 Aš nutylu, nes viskas, ką dabar pasakiau, reikalauja laiko apmąstymams. Pažadėkite man, jog perskaitysite šį mano laišką mažiausiai tris kartus, būdami skirtingos savo sąmonės būsenos. 
 Aš atėjau pas jus šią dieną dėl to, kad dar kartą pabandyčiau prisibelsti iki jūsų širdžių. 
 AŠ ESU Sanat Kumara. Om.